Kokiais teršalais kvėpuojame kiekvieną dieną?

Oro kokybė – didžiulė globali problema, kuri sukelia milijonus susirgimų ir ankstyvų mirčių kiekvienais metais. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais pasaulyje lauko oro tarša paskatina 4,2 milijono žmonių ankstyvą mirtį. Užterštas vidaus patalpų oras kasmet pareikalauja 3,8 milijono aukų. Ne paslaptis, jog įvairiais teršalais kvėpuojame kiekvieną dieną, tačiau kurie iš jų mums pavojingiausi?

Kietosios dalelės

Dulkės, purvas, dūmai – kietosios dalelės, kurias matome akimis. Kitos gali būti matomas tik naudojant specialius mikroskopus. Pavyzdžiui, PM10 yra kietosios dalelės, kurių dydis siekia apie 10 mikrometrų. PM2.5 – dalelės, kurių dydis 2.5 mikrometrai. Palyginimui, žmogaus akis gali matyti iki 25 mikrometrų sudarytas medžiagas. Kietasios dalelės susidaro iš šimtų skirtingų chemikalų. Kai kurios iš jų susidaro tiesiogiai iš tokių šaltinių kaip statybos, nesutvarkyti keliai, laukai, laužai, kiti dumų šaltiniai. Didžioji dalis kietųjų dalelių susidaro reaguojant skirtingoms cheminėms medžiagoms, kurias išskiria atominės elektrinės, industrinės gamyklos ar automobiliai. Kvėpuojant kietosiomis dalelėmis užterštu oru vystosi astma, širdies ir plaučių ligos, taip pat vėžiniai susirgimai.

Azoto dioksidas

Azoto dioksidas į orą patenka daugiausiai tuomet, kuomet yra deginami degalai. Azoto dioksidas formuojasi iš automobilių, atominių elektrinių. Kvėpuojant šia medžiaga gali pasireikšti kosėjimas, sunkumas kvėpuojant, galvos svaigimas. Ilguoju laikotarpiu – išsivystyti astma, pasireikšti alergijos arba jų sustiprėjimai, kiti su kvėpavimo takais susije susirgimai. Šiai medžiagai nesudėtinga patekti ir į mūsų namus, kur dėl prastos ventiliacijos ir sandarumo jos patenka į mūsų plaučius. Azoto dioksido neigiama įtaka gerai žinoma tiek kalbant apie kenksmingumą žmogus sveikatai, tiek visai ekosistemai pasaulyje.

Radonas

Radonas yra bespalvės ir bekvapės radioktyvios dujos, kurių šaltinis yra… mūsų žemė. Taip, iš žemės sklindanti radiacija patenka į pastatus pro jo įskilimus. Didesnę radono koncentraciją galite atrasti rūsiuose ar žemesniuose butuose. Šios dujos yra antros po rūkymo, turinčios didžiausią įtaką plaučių vėžiui. Kodėl radonas toks pavojingas? Žmogaus juslės negali užfiksuoti šių dujų, todėl net nesupranta, kad kvėpuoja šia medžiaga. Tai reiškia ir tai, kad radonas nesukelia jokių simptomų iki tol, kol žmogus nesuserga sunkesne liga, pavyzdžiui, plaučių vėžiu. Taip pat apie radoną nėra tiek daug kalbama, tad nemaža dalis žmonių nežino apie jo pavojingumą. Nors radonu kvėpuojame kiekvieną dieną (nedidelės dozės žalos gali ir nesukelti), svarbu nepamiršti patikrinti šios medžiagos kiekio namuose ar kitose vietose, kuriose praleidžiate daugiausiai laiko.

Anglies dioksidas

Anglies dioksidas yra išskiriamas degimo metu, taip pat kvėpuojant gyvūnams ir žmonėms. Vidutinis arba didesnis anglies dioksido kiekis gali sukelti galvos skausmą, nuovargį, suprastėjusią koncentraciją. Labai didelė koncentracija – pykinimą, galvos svaigimą, vėmimą. Palaikyti tinkamą anglies dioksido kiekį patalpoje nėra sudėtinga – tereikia vėdinti namus, įsileisti gryno oro. Čia susiduriame su dviprasmiška situacija. Lauko ore yra kitų teršalų, kuriuos įsileidžiame į namus, atidarydami langus (pavyzdžiui, kietosios dalelės, apie kurias rašėme pradžioje). Norėdami išvengti per didelio CO2 kiekio, atsidarome langus tam, kad įsileistume gryno oro. Tuo metu iš lauko į vidų patenka kietosios dalelės, tad nors sumažiname anglies dioksido kiekį patalpoje, į vidų įsileidžiame kitus teršalus. Paprasčiausias sprendimas užtikrinti gryną orą ir tinkamą CO2 koncentraciją – investuoti į kokybišką vėdinimo sistemą ir namo sandarumą.

Mus supa daugybė medžiagų ir jų junginių su kuriomis susiduriame kiekvieną dieną. Maži kiekiai nebūtinai pavojingi, tačiau padidėjusi lauko ar vidaus oro tarša negailestinga. Ji sukelia ne tik alergijas, astmą, kvėpavimo takų negalavimus, bet ir leidžia vystytis vėžiniams susirgimams. Atsigęžkite į patalpas, kuriose praleidžiate daugiausiai laiko – namus, darbo vietas, mokyklas ir atpažinkite oro teršėjus. Taip galėsite imtis priemonių padėsiančių kvėpuoti sveikesniu oru.