Kodėl kelionė į parduotuvę gali baigtis virusu namuose?
Žaibišku greičiu po pasaulį paplitęs COVID-19 privertė mus visus pakeisti turėtus įpročius ir požiūrį į kasdienę veiklą. Jei dar prieš porą mėnesių, imdami pieno pakuotę parduotuvėje, nesusimąstydavome apie virusus ant pakelio paviršiaus, dabar tai tapo kasdienybe. Tad ką mums būtina žinoti apie ant paviršių išsilaikančius virusus?
Ką sako mokslininkai?
Prinstono universiteto virusologas Dylan H. Morris ir Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto profesoriai Neeltje van Doremalen, Trenton Bushmaker sako, kad išanalizavus COVID-19 stabilumą ant kietųjų paviršių, šis virusas buvo stabilesnis ant plastiko ir nerūdijančio plieno, nei ant vario ir kartono. Taigi, ant pieno pakuotės virusas išsilaiko parą, o duonos ar kita plastikinė pakuotė gali būti pavojinga net iki 72 valandų. Būtent dėl šių priežasčių parduotuvėse būtina dezinfekuoti rankas bei liesti kaip įmanoma mažiau prekių.
Ar galėtumėte užsikrėsti tik iš vienos koronaviruso dalelės?
Yra tam tikras viruso dalelių kiekis, kurį turėtumėte paveikti, kad užsikrėstumėte. Jei ant piršto turėjote tik vieną viruso dalelę, mažai tikėtina, kad užsikrėsite. Kai kurie virusai yra labai stiprūs – norint užsikrėsti reikia tik 10 dalelių, o kitiems – milijonų. Kuo mažiau viruso dalelių turėsite ant rankų, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti. Štai kodėl viruso kiekis paviršiuje yra svarbus ir kodėl svarbu turėti kaip įmanoma mažiau sąlyčio su paviršiais, kuriuose gali būti koronaviruso dalelių.
Kiek žmonių užsikrečia nuo paviršių?
Kiek dabar yra žinoma, žmonės daug labiau linkę užsikrėsti dėl artimo kontakto su užkrėstu asmeniu nei liečiant užterštą paviršių. Vis dėlto, svarbu prisiminti, jog lietus įvairius paviršius reikia atidžiai valyti rankas. Pavyzdžiui, viešojo transporto ar maisto prekių parduotuvėse ir vietose, kur paprastai yra daug žmonių. Atkreipkite dėmesį, ką liečiate ir prieš tai pagalvokite, ar tam yra būtinybė. Naudokite pirštines, jei jų neturite – kuo skubiau nusiplaukite rankas ir nelieskite veido.
Virusologo Dylan H. Morris ir Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto profesorių Neeltje van Doremalen, Trenton Bushmake tyrimų rezultatai rodo, kad COVID-19 pernešimas oro lašeliniu būdu ir užsikrėtimas nuo paviršių yra įmanomas. Virusas ore gali išlikti gyvybingas ir užkrečiamas kelias valandas, o ant paviršių – iki kelių dienų. Verta paminėti, kad, pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centrų, veido lietimas rankomis, prieš tai lietus užkrėstus objektus ar paviršius, nėra laikoma pagrindine viruso plitimo priežastimi. Nepaisant to, Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos sveikatos priežiūros institucijos pabrėžė, kad plauti rankas, valyti ir dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius kasdien yra būtina. Tai gera priemonė užkirsti kelią COVID-19 plitimui.
Taigi, nors mes vis dar tiksliai nežinome, kiek atvejų tiesiogiai sukelia užteršti paviršiai, ekspertai pataria elgtis atsargiai. Žmogus veidą paliečia nuo 2 iki 4 kartų per minutę to net nejausdamas, todėl prisilietimai prie nedezinfekuotų paviršių tampa pavojingais. Atsargus elgesys dabar būtinas visur – tiek parduotuvėje, tiek grįžus namo.
Drėgmės įtaka virusui
Šiuo metu pradėti tyrimai dėl drėgmės daromos įtakos viruso plitimui. Drėgmė gali turėti didesnį poveikį mūsų pažeidžiamumui ligų atžvilgiu. Kai oras yra ypač sausas, manoma, kad sumažėja gleivių kiekis, dengiantis mūsų plaučius ir kvėpavimo takus. Ši lipni sekrecija formuoja natūralią apsaugą nuo infekcijų ir, kai jos mažiau, mes esame labiau pažeidžiami virusų. Kinijos mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad yra tam tikras ryšys tarp COVID-19 pavojingumo ir oro sąlygų. Jie apžvelgė beveik 2 300 mirčių Uhane, Kinijoje ir palygino jas su drėgmės, temperatūros ir taršos lygiu tą dieną, kai jie įvyko. Tyrimai rodo, kad mirtingumas buvo mažesnis tomis dienomis, kai drėgmės lygis ir temperatūra buvo aukštesni. Jų analizė taip pat rodo, kad tomis dienomis, kai tarp maksimalios ir minimalios temperatūros buvo dideli intervalai, mirtingumas buvo didesnis. Tačiau šis darbas daugiausiai paremtas kompiuteriniu modeliavimu, todėl tikslus šio santykio pobūdis ir tai, ar jis bus matomas kitose pasaulio vietose, dar turi būti ištirtas.
Taigi, nepaisant to, kad naujos informacijos apie koronavirusą plitimą atsirandą kiekvieną dieną, kol neturime konkrečių tyrimų, privalome vadovautis rekomendacijomis. Atsargiau elkitės parduotuvėse, viešąjame transporte, atkreipkite dėmesį ir į drėgmės lygį namuose, nes per sausas oras gali sudaryti tinkamą terpę užsikrėsti virusu bei palankias sąlygas ligos komplikacijoms. Svarbu, kad naudotumėte visas prevencines priemones: liktumėte namuose, plautumėte rankas, viešoje vietoje dėvėtumėte kaukę, reguliariai valytumėte paviršius namuose.