Alergijos: kas jas sukelia namuose ir kaip apsisaugoti?

Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos agentūra teigia, jog oro tarša yra viena pavogingiausių grėsmių žmogaus sveikatai. 800,000 – maždaug tiek žmonių Europoje kasmet miršta nuo užteršto oro sukeliamų ligų. Toliau kvėpuojantiems nekokybišku oru pasireiškia alergijos, lėtinės ligos, įvairūs kvėpavimo takų susirgimai, o gyvenimo trukmės sutrumpėja bent dvejais metais.

Jau suprantame, kad lauko užterštumą sukelia automobilių išmetamosios dujos, gamyklos, statybvietės. Tačiau dažnai pamirštame, kad vidaus patalpose taip pat yra užterštumą sukeliančių medžiagų, o taip pat užterštas oras patenka ir iš lauko. Moksliškai įrodyta, jog vidaus patalpų oro kokybė yra tiesiogiai susijusi su astma, kuria vien Europoje serga apie 30 milijonų gyventojų. Mūsų namai yra pilni alergijas ir astmos priepolius sukeliančių šaltinių. Kaip juos atpažinti?

Astma namuose

Astma – seniausia žmonijai žinoma liga. Ši liga vargina daugiau nei 300 milijonų pasaulio gyventojų ir, mokslininkų duomenimis, iki 2025 m. šį skaičių papildys dar 100 milijonų gyventojų. Vieni dažniausių astmos simptomų yra kosulio priepuoliai, dusulys, spaudimas krūtinėje ir skausmas. Visgi, labai svarbu žinoti ne tik tai, kaip astma pasireiškia, bet ir kas ją sukelia:

• Dulkių erkutės – vienas iš veiksnių, sukeliantis astmos paūmėjimą. Erkutės yra aptinkamos Jūsų patalynėje, minkštuose balduose, o jų daugėja esant drėgnam orui. Tam, kad dulkių erkučių aplinkoje būtų mažiau, privalu patalynę plauti karštu vandeniu, palaikyti švarą namuose;
• Astmą sukelia ir naminiai gyvūnai. Jei nėra galimybės augintinio laikyti lauke, kasdien reikalinga siurbti patalpas, drėgna šluoste valyti paviršius bei gyvūnų nelaikyti vietose, kuriose miegate ar praleidžiate daugiausiai laiko;
• Stiprūs kvapai bei cheminės medžiagos taip pat prisideda prie astmos paūmėjimo. Rekomenduojama rinktis valymo ar kitas chemines priemones, kurios yra nėra aštraus kvapo arba yra bekvapės;
• Galbūt nepagalvojote, tačiau židiniai ar žvakės taip pat prisideda prie astmos paūmėjimo. Rekomenduojama naudoti elektrinius židinius ir žvakes.

Taigi, svarbu žinoti, jog kad tiek namuose, tiek darbinėje aplinkoje astmą paskatinti gali nemažai dalykų: ore esančios medžiagos ir dalelės, kvėpavimo takų infekcijos, šaltas oras, oro teršalai ir kiti dirgintojai. Svarbu atkreipti dėmesį kaip reaguoja jūsų organizmas būtant vienoje ar kitoje patalpoje.

Kas yra alergija pelėsiui?

Pastebėjote pelėsius namuose? Didžiausia jų koncentracija pasiekiama vasarą ir rudenį dėl jiems tinkamos temperatūros ir didelio drėgmės kiekio. Pavojingiausi pelėsiniai grybeliai, kuriuos galite pastebėti namų aplinkoje – alternaria, aspergillus, cladosporium, penicillium. Ar atpažįstate juos?

• Alternaria yra lauko pelėsis, tačiau jį dažnai galima rasti ir patalpose. Alternaria pelėsis veši ten, kur drėgna – vonioje ant čiaupų ar nuolat drėkstančių sienų.
• Cladosporium grybeliai formuoja alyvuogių žalumo ar rudas matomas kolonijas. Tai yra viena dažniausiai sutinkamų aplinkos grybelių rūšių, kuri yra išorinės aplinkos pelėsis, bet dažnai aptinkamas ir patalpų aplinkoje. Pavyzdžiui, jų galima rasti šaldytuvuose ant maisto produktų, stiklinių bei metalinių paviršių, ar net ant knygų.
• Penicillium – mėlynos ar žaliai mėlynos spalvos kolonijas formuojantis pelėsis, randamas vaisių ar daržovių paviršiuje. Ši pelėsių rūšis randama visur, kur yra organinių medžiagų ir net gali augti sąlygomis, kai yra labai mažai vandens.
• Aspergillus grybeliai yra dažniausiai randami dirvožemyje bei gendančio maisto paviršiuje. Šis pelėsis gali augti žmogaus organizmo temperatūroje.

Pelėsių sukelta alergija dažniausiai pasireiškia kosuliu, akių niežėjimu, pykinimu, o kartais – daug sudėtingesnėmis alerginėmis kvėpavimo takų ligomis. Taip pat gali sukelti astmos paūmėjimus ar alerginį pneumonitą.

Alergija naminiams gyvūnams

Kas antras Lietuvos gyventojas savo būstu dalinasi su naminiais gyvūnais. Šunis augina 35,9 % lietuvių, o kates – 30,4 %. Tačiau nemažai žmonių, būnančių šalia naminių gyvūnų, kankina čiaudulys, sloga, sunkus kvėpavimas. Dažnai jaučiamas yra ir veido spaudimas, patinusi ar pamėlusi oda po akimis, niežulys. Visa tai yra alergijos požymiai. Pagrindiniai jos sukėlėjai – augintinių pleiskanos. Alergiją taip pat sukelia baltymai, kuriuos galima naminių gyvūnų oda, seilės ir riebalinės liaukos. Nerimauti galite dėl tų, kurie neturi kailio  –  alergijų nesukelia žuvys ir ropliai.

Kaip pagerinti orą namuose?

Specialistai pataria, kokių priemonių reikėtų imtis, norint pagerinti namų vidaus orą ir išvengti alerginių reakcijų:

• naudoti oro kondicionierių tam, kad būtų sumažintas į namus patenkančias kenksmingas daleles;
• vengti kilimų, kiliminė dangos, užuolaidas laikyti švarias tam, kad būtų sumažintas dulkių kiekis vidaus patalpose;
• naudoti oro sausintuvą;
• valyti namus reguliariai, bent kartą per savaitę;
• kambariuose palaikyti šviesą ir sausą orą, ypač virtuvėje ir vonios kambaryje.

Norint būti sveikiems, svarbiausia yra rūpintis savo namų ir tų patalpų oru, kuriose praleidžiame daugiausiai laiko. Kiekvienas iš mūsų, pasitelkdamas reikalingas priemones ir veiksmus, gali mėgautis švariu oru, kokybišku poilsiu bei pilnaverčiu darbu. Taip pasirūpinsite savo šeimos sveikata ir gyvenimo kokybe.